Keliuosi vidurdienį

Mano savaitės atrodo panašiai. Atsikeliu vidurdienį, kartais ką nors užkandu, dažniausiai išsiverdu arbatos(pastaruoju metu - juodos), geriu ją ir kartais skaitau. Kasdien patiriu šiek tiek streso. Žiema pradėjo patikti, nes vasarą per šilta gražiom kepurėm. Taigi prabundu, pasivartau, užmiegu, prabundu, atsikeliu, atlieku ką sugalvojau besivartydamas ir, tingiai eidamas link muzikos įjungimo, svarstau, kaip prastumti laiką iki darbo. Darbas nelabai patinka, lengvas, tiesa, velniškai nuobodus. Darbo diena prasideda ketvirtą-penktą vakaro, baigiasi - prieš dešimt. Pabaigiu, jei netingiu - nueinu į parduotuvę ir nusiperku ką nors pusryčiams. Jei tingiu, sau meluoju, kad nusipirksiu ryte, bet ryte tingiu dar labiau ir pasitenkinu tik arbata. Taigi pabaigiu, kartais apsiperku, sėdu į mašiną arba einu iki stotelės ir važiuoju į savo kambarį. Pastarosiom dienom labiau patinka važiuoti troleibusu - vakarais jie visiškai tušti, kamščių nėra, nereikia vairuoti, o garsas per ausines daug geresnis nei per kolonėles. Sėdžiu šeštam troleibuse, klausau Blahzay Blahzay ir galvoju, kad kada nors aprašysiu vieną iš savo nuobodžių dienų. Šalti pradėjo prieš kelias savaites.