viena dienų kai vakaras pavirto rytu
ir kai pykaus su savimi nes nuolat
kišenėje tik lygiai dešimt litų
o aš pasiryžęs tavimi užkopt kaip uola
nutiks tuoj vasara o eisena truputį
pakitus nors sakai kad taip nėra
svarbu kad buvom esam būsim
kitaip nei vakar kitaip nei visada
dvi valandos ir lygiai trisdešimt minučių
nuo to kai sėdai į taksi
o aš tikrai nebežinau ar tu čia
nes ir klausai atrodo ir girdi
ir jei pagrasini kad nori bėgti
aš greitai sugalvoju šimtą priežasčių
kodėl tau likt nors gal truputį lėkšta
bet man baisu dar kart nesusapnuot sapnų
kur tavo rankos įsikibs į mano nugarą
ir kojos apsivys klubus
mes apsimesime kad taip nebuvo dar
kaip ir visus praėjusius kartus
2010 m. gegužės 30 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)