taip pat

nors keičias viskas bet iš tikro ne

tie patys vyrai moteris palydi

ir taip kasvakar aš antram troleibuse

ir kaip kas naktį šiąnakt vėl turėtų lyti

tie patys kosmosai viršuj mėnuly supa

tie patys šunys vasarą pavėsy guli

jam vis kasnakt išvydus ją pakyla ūpas

o su visata lyginant mes vis dar esam nuliai

tie patys laiptai vis dar veda iki mano buto

taip pat žaliai kas žiemą eglės stovi

ir vis taip pat tau prisidėjus prie manęs mes tampame abudu

arčiau viens kito ir dangaus bet nuo kitų nutolę

ir negaliu nepaminėt kad vis taip pat sustoja

man laikas žengus į ratelio centrą

tie šokiai purto supa ir niūniuoja

į ausį tyliai kad viena upe visi mes brendam

J

Susipažinom vienuoliktoj klasėj. Ji ir jos draugė, kuri man patiko, sėdėjo priešais mus su klasioku naujai suformuotoje klasėje per lietuvių kalbos pamoką. Mes iš jų draugiškai pasišaipėme, juokelis pasirodė juokingas ir taip pirmą kartą pamačiau, kaip J žiūri man į akis ir juokiasi. Tą pačią dieną vėliau pamačiau J apsikabinusią kvailą futbolininką ir nesupratau, kaip jie galėjo būti kartu. Pasirodo, buvo tik kelias savaites. Jai patalogiškai reikėjo šilumos, o man patiko rūpestis. Pirmą naktį per vakarėlį name, kuriame nuolat linksmindavomės, užmigom greta vienas kito tik susikabinę rankom. Prieš užmigdami miegančiam priemiesty žadinom kaimynus siaura tylinčia gatve važinėdami paspirtuku. Tiksliau, važinėdamas: aš važinėjau, o ji žiūrėjo ir šypsojos. Supratau, kad ji mane įsimylėjo ir visa kita – tik likę formalumai. Pirmą kartą J palikau per mėgstamiausią jos šventę – Kalėdas. Pamačiau kitą merginą, kurios nepažinojau, bet mirk gyvenk turėjau surasti. Nenorėjau meluoti, todėl pasakiau kaip yra: „Su Kalėdom. Mums reikia skirtis. Nenoriu meluot“. Tą merginą galiausiai radau, bet pastaroji buvo durnė. Pirmą kartą susitaikėm „Guru“ salotų bare. Ant jos rudų marškinėlių rožine spalva buvo parašyta „I'll be nice if you'll give me some chocolate“. Vaidino, kad neatleis, bet pasibučiavus prieš jai lipant į autobusą namo, jai pakirto kojas. Antrą kartą ji pasiūlė skirtis per SMS, o po kelių valandų atsiprašinėjo. Pasakiau ne, o kitą dieną mokykloj, pamatęs ją su tais reto išskirtinumo garbanotais plaukais, pusę dienos pravaidinau, kad jos nematau, o prieš prasidedant antrai pusei parašiau, kad viskas gerai. J pribėgo, apsikabino, pabučiavo ir išbėgo. Jos išėjimai būdavo gražūs, nes mergaitė turėjo vieną gražiausių užpakalių pasaulyje. Trečią ir paskutinį kartą mane, po mano visiško jos ignoravimo, ji paliko žinute. Vėliau norėjo taikytis, bet aš jau buvau užimtas. Ji su manim elgėsi geriausiai. Pusę metų jaučiausi esąs septyniolikmetis karalius.

įsikimbi

aš tave jaučiu

kiekvieną naktį

įsikimbi ir paleidi

įsikimbi

ir

paleidi

miestą užpustė sniegai

mano miestą užpustė sniegai

ir miegoti ėjau neįtardamas

kad jau naktį lietus nelauktai

sniegą plaus ir ištiesins tau garbanas

atsikėlus vėl sninga mieste

tu guli ir visai nesišypsai

pagulėjus sakai kad dviese

su manim tu norėtum išvysti

lietų plaunantį miesto gatves

kuriose jau trys mėnesiai sninga

ir vanduo teka baltas o mes

kol visi stebis tyliai pradingstam